GOT YOU, DRAGON: pagauti savo drakoną niekada ne vėlu!

Rubrikos "MOMPRENEUR" aš - versli mama!" herojės Eglės Kriščiūnienės istorija

Vaikystėje dažnas iš mūsų tvirtai žinojo, kuo bus užaugęs, bet atėjus metui pasirinkti profesiją, ne kiekvienas išdrįsome sekti vaikystės svajone. Ir vis dėlto, kai kurios svajonės tokios didelės, jog taip ir prašosi būti įgyvendintos. „Puikus laikas atradimams yra vaiko priežiūros atostogos“, – pastebi mūsų pašnekovė Eglė Kriščiūnienė. Dviejų vaikų mama ir GOT YOU, DRAGON prekės ženklo įkūrėja dalijasi jautria istorija, kaip nugalėjo baimę bei neužtikrintumą ir ėmėsi veiklos, kuri visada traukė – vaikiškų drabužių kūrimo: "Mano siekis yra švęsti vaikystę, leisti vaikams būti vaikais ir nepamiršti svajoti."


Savikritikos palaidota vaikystės svajonė


Eglė vaikystėje svajojo apie kitokį profesinį kelią – norėjo būti drabužių dizainerė. Bet paskutinėse klasėse suabejojo savo talentu ir pasirinko lietuvių filologijos studijas: „Vaikystėje tvirtai žinojau, koks bus mano kelias ir jokių ten abejonių nebuvo. Paklausta, ką gi veiksiu užaugusi, akimirksniu pareikšdavau, kad būsiu drabužių dizainerė. Tik štai esu, ir vaikystėje buvau labai savikritiška, tad 11oje-12oje klasėje teko sau pripažinti, kad tikriausiai reikia dairytis kitų patrauklių sričių, neturiu aš talento jokiam drabužių kūrimui.

Įstojau į VU mokytis lietuvių filologijos, nes jei jau ne dizainere, tai rašytoja tikrai galiu būti, bet jau studijų pradžioje pasidarė aišku, kad ir rašytoja man būti nelemta. Baigiau studijas su dideliu kartėliu, kadangi specialybė nėra labai paklausi, o ir pati joje niekad nesijaučiau labai stipri. Todėl pagal ją teko padirbėti tik epizodiškai“.

„netalentinga, nieko apie tai neišmanau, net šansų įstoti neturiu! Labai gaila, kad taip negailestingai tą savo svajonę vijau.“

Eglė prisipažįsta, kad slapčia pasvajodavo ir apie drabužių dizaino studijas: „Bet ir ši mintis būdavo greitai nugesinama mano kvailų įsitikinimų – netalentinga, nieko apie tai neišmanau, net šansų įstoti neturiu! Labai gaila, kad taip negailestingai tą savo svajonę vijau.“


Ypatinga vyro dovana pastūmėjo į savęs paieškas


Ypač sunkų etapą moteris išgyveno susilaukusi pirmagimio: „Gimus sūnui viskas vėl plūstelėjo į paviršių – pasijutau be vietos, didžioji svajonė neįgyvendinta, jokių perspektyvų. Bet nusprendžiau, kad tiesiog turiu daryti, ką reikia – juk ne visiems lemta įgyvendinti svajones“. Ir tik dar po šešerių metų, gimus dukrai, Eglė galutinai apsisprendė, kad dabar laikas imtis kažko naujo ir rasti savo vietą: „Būtent motinystė pakoregavo mano požiūrį ir sustiprino ambicijas. Gimus dukrai tvirtai nusprendžiau, kad DABAR yra laikas, kai galiu kažką pakeisti ir PRIVALAU išnaudoti šią galimybę.“

„Gimus dukrai tvirtai nusprendžiau, kad DABAR yra laikas, kai galiu kažką pakeisti ir PRIVALAU išnaudoti šią galimybę.“

Lemtingu postūmiu tapo ypatinga vyro dovana – tapybos kursai. „Tai pats geriausias man nutikęs dalykas. Tapyba man nebuvo naujiena, vaikystėje lankiau dailės mokyklą. Ir vėliau savo malonumui tapiau, piešiau, lipdžiau, pyniau, nėriau. Grįžimas į sau malonią veiklą sustiprino pasitikėjimą savimi ir kaip niekada priartino prie svajonės užsiimti tuo, kas iš tiesų patinka. Vieną dieną viskas stojo į savo vietas: tapyti, piešti man yra nuostabu, kurti drabužius noriu labiau už viską – sujungusi šias dvi veiklas galiu gauti kažką nepaprasto. Vaikiška mada man pasirodė pati geriausia terpė, kur piešimas galėtų tobulai įsipinti“.

Svajonių darbas ne visada neša vien džiaugsmą


Viena yra apsispręsti, kokia veikla norisi užsiimti, kita yra imtis veiksmų plano, kad tai virstų tikrove. Eglė prisipažįsta, jog pradedant drabužių verslą jai teko susidurti su daugybe iššūkių, nes įžengė į naują sritį, o pats mokymosi procesas buvo ilgas, sunkus ir protarpiais visai neįdomus: „Kartais pagaudavau save, kad ryžto mąžta, rankos nori nusvirti. Aš gyvenime nebuvau susidūrusi su drabužių dizainu, gamyba ir viską reikėjo išsiaiškinti pačiai, tiesiog bandymo būdu daryti.

„suprantu, kad nesu žmogus-orkestras ir kai kuriuos darbus būtina patikėti kitiems – taip galima sutaupyti ir laiko, ir pinigų, ir sveikatos.“

Turėjau siuvimo mašiną, šiokius tokius siuvimo pradmenis, idėją, krūvas eskizų ir iliustracijų, kurios kažkokiu būdu turėjo virsti printais ant drabužių, tačiau kur ieškoti medžiagų, kur jas gamina pagal individualius užsakymus net nenumaniau. Svajonių darbas, kokį jį įsivaizdavau, staiga pasidarė labai nuobodus, nes didžiąją laiko dalį teko praleisti „Google“ paieškoje, pasinerti į elektroninių laiškų rašymą, skambučius, įvairias „Facebook“ grupes, kur rinkosi panašių sričių entuziastai.

Didžioji atgaiva buvo lankyti mados produkto vystymo kursai. Kai pradėjau dirbti su konstruktorėmis, siuvėjomis darbas vėl ėmė nešti malonų jaudulį. Daug mokytis tenka komunikacijos ir pardavimų srityje – šis miškas iki šiol man baugiausias, bet ieškau pagalbos iš šalies. Kažkodėl mes viską nuo a iki z norime padaryti patys, bet suprantu, kad nesu žmogus-orkestras ir kai kuriuos darbus būtina patikėti kitiems – taip galima sutaupyti ir laiko, ir pinigų, ir sveikatos.“


Komplimentai iš mados profesionalų lūpų


Pristačiusi savo pirmąją kolekciją, Eglė buvo maloniai nustebinta ne tik artimųjų, bet ir asmenų, išmanančių mados pasaulį: „Labai jaudinausi, koks gi bus tas GOT YOU, DRAGON startas ir labai nustebau, nes įvertinimai buvo patys geriausi ir ne vien artimųjų.

„Kiekvienas vaikas yra kviečiamas būti pačiu savimi, priimti savo išskirtinumą, keistumą, unikalumą.“

Lankydama mados produkto vystymo kursus turėjau progą pristatyti savo idėją, visą koncepciją ir modelius lietuviškos mados profesionalams, kurių vertinimas man buvo malonus netikėtumas – jų manymu, gražios perspektyvos laukė tiek manęs, tiek GOT YOU, DRAGON“.