KNITTED LINES: spalvomis ir raštais atgimstantys knygų tekstai

Ar kada pagalvojote, kad jūsų kaklą gali puošti šalikas, įkvėptas mėgstamiausios jūsų knygos? Ne? Tuomet kartu leiskimės į literatūrinių šalikų pažinimo kelionę!

Mūsų pašnekovė apjungė meilę spausdintam žodžiui ir mezgimo amatui, sukurdama unikalius gaminius, išsiskiriančius iš megztų aksesuarų jūros. Plačiau apie perskaitytos knygos metamorfozę virstant šaliku, atvirame ir šiltame pokalbyje su "Knitted Lines" kūrėja Jūrate Samušyte.


Jūrate, pradžioje trumpai papasakokite apie save – kokia Jūsų profesija, ar kūryba Jus lydėjo visada?


Pagal išsilavinimą esu žurnalistė. Radijas man - labai brangi veikla, su didesnėm ar mažensėm pertraukom, lydinti jau du dešimtmečius. Daug kas sako, kad eteryje neatpažįsta mano balso, jis skamba visiškai kitaip nei gyvai. Ir išties – prieš mikrofoną, rodos, virstu visai kitu žmogumi, jis mane stebuklingai veikia. Esu garsinusi knygas Lietuvos aklųjų bibliotekai, o dar viena, kol kas neišsipildžiusi mano svajonė – garsinti filmus. Šiuo metu Žinių radijuje rengiu ir vedu laidas „Renkuosi knygą“ ir „Radijo lentyna“. O visus darbus – tiek knygų apžvalgininkės, tiek kūrėjos/mezgėjos – derinu su trijų vaikučių auginimu. Motiejui greitai bus 12, Kotrynai – 7- eri, Leonui neseniai suėjo 5 -eri. Jie vis prašo, kad išmokyčiau ir juos megzti, dažnai su manimi kartu „dirba“– derina spalvas, piešia modelius, fotografuoja.

Visas šias veiklas vienija kūryba, jos man tobulai papildo viena kitą: radijas – širdžiai, knygos – sielai, mezgimas – rankoms.

Visas šias veiklas vienija kūryba, jos man tobulai papildo viena kitą: radijas – širdžiai, knygos – sielai, mezgimas – rankoms.

Prisipažinsime, pirmą kartą girdime terminą „literatūrinis šalis“. Kas tai? Ir ar tai Jūsų sugalvotas terminas?


Literatūrinio šalio terminą sugalvojau ne aš. Dar gerokai prieš pradėdama megzti, pastebėjau užsienio interneto platformose knygų mylėtojams pardavinėjamus literary scarves. Tai yra šalikai ir skarelės (gali būti ir kiti įvairūs daiktai – riešinės, krepšiai, marškinėliai), ant kurių atspausdinti ištisi knygų puslapiai, jų iliustracijos ar viršeliai. Dažinausiai printai dedami iš klasikinių, visiems gerai žinomų knygų: „Mažasis princas“, „Didysis Getsbis“, „Alisa Veidrodžio karalystėje“, „Puikybė ir prietarai“ ir pan. Pradėjusi megzti šalikus, kuriuos vienaip ar kitaip įkvėpė knygos, prisiminiau šį terminą.

Tačiau mano mezginių idėja kiek kitokia – ne tiesiogiai perteikti knygos puslapio atvaizdą, o spalvų ar raštų pagalba atskleisti jos emociją, nuotaiką.

Tačiau mano mezginių idėja kiek kitokia – ne tiesiogiai perteikti knygos puslapio atvaizdą, o spalvų ar raštų pagalba atskleisti jos emociją, nuotaiką. Netgi nebūtinai visos knygos – juk įvairius jausmus gali „išjudinti“ ir veikėjas, konkreti citata ar knygos viršelis.


Kokią vietą Jūsų gyvenime užima knyga? Ar galite įvardinti vieną ar kelias Jums didžiausią įtaką padariusias knygas, ir ar šios knygos jau virto šalikais?


Priklausau tai kartai, kuri vaikystėje „rijo“ knygas pasislėpę po antklode, kaip šviesos šaltinį naudodami mažulytę lemputę, prijungtą prie plokščios baterijos. Gal ir blogai elgiuosi, bet savo vaikams nedraudžiu skaityti net prie pietų stalo. Pati be knygos neįsivaizduoju savo dienos. Prieš keletą metų buvau pradėjusi rašyti knygų apžvalgoms skirtą tinklaraštį, tačiau ilgainiui supratau, kad vis tik man gaila sugaišto laiko ir kad mieliau jį skirsiu naujoms knygoms skaityti, nei jas aprašinėti.

Pirmoji ir ryškiausią pėdsaką palikusi knyga yra Vytautės Žilinskaitės „Kelionė į Tandadriką“. Ją pati perskaičiau 7-erių ar 8-erių. Man ši knyga kaip relikvija, ją iki šiol skaitau ir savo vaikams – ten tiek alegorijų, tiek pamokų, tokie ryškūs, charakteringi personažai! Rašytojas iš didžiosios raidės man yra Gabriel Garcia Marquez, mylimiausia autorė – Olga Tokarczuk. Kaip asmenybės didelę įtaką padarė Jonas Mekas ir Patti Smith. Jei tik yra galimybė, pirmiausia renkuosi Lotynų Amerikos ir skandinavų rašytojų knygas (ir filmus), nors jie absoliučiai skirtingi – pirmieji užburia daugiasluoksnėmis prasmėmis, spalvomis, kvapais, triukšmu, antrieji - šiaurietišku santūrumu, melancholija, tyla. Toli gražu ne visos mano mylimiausios knygos turi joms dedikuotus šalius. Jau ne vienerius metus dėlioju spalvas savo bene mylimiausiai knygai - G. G. Marquez „Šimtas metų vienatvės“, bet vis nerandu to tobulo varianto.


Kada pradėjote megzti? Kodėl nusprendėte paversti mezgimo hobį verslu?


Aš save vadinu amatininke, o savo veiklą – amatu, kūryba, nes „verslas“ ar „verslininkė“ man skamba per daug rimtai. Nerti ir megzti išmokau anksti. Tiek mama, tiek vyresnės seserys mezgė itin originalius, spalvingus drabužius, bet aš nebuvau prisiekus mezgėja, nusimegzdavau vieną kitą drabužį ir tiek. Intensyviau megzti pradėjau, gimus vaikams – norėjosi juos apgaubti savo rankų šiluma. Kai gimė trečiasis, supratau, kad jau nespėsiu visų apmegzti, tad vieną dieną kilo mintis apie mezgimo mašiną. Kai ši atkeliavo į namus, viskas nejučia ir užsisuko – numezgiau šalį vienai draugei, kitai, seserims. Vėliau šios paprašė numegzti savo draugėms. Taip ir tapau – visiškai neplanuotai – amatininke. Pradėjau gilintis į mezgimo subtilybes, siūlų sudėtis, spalvų derinimus – man tai taip patinka! Be abejo, laukia dar ilgas pažinimo kelias – tobulėjimui ribų nėra, bet aš jaučiu, kad tai mano sritis, man tai nuoširdžiai įdomu ir smalsu.

Kaip kilo idėja apjungti skaitymą ir mezgimą?


Niekaip negalėjau pasirinkti, kuri veikla man artimesnė širdžiai ir sielai, nei vienos nenorėjau apleisti. Todėl, užuot kažkurios atsisakiusi, nusprendžiau jas sujungti. Taip ir gimė „Megzti tekstai“ (angl. Knitted lines). Ilgainiui išsigryninau pačią idėją – kad noriu megzti būtent šalius, būtent iš lino ir būtent įkvėptus knygų.


Ar lengva perskaitytų knygų metamorfozė, virstant šaliu?


Būtent literatūrinio šalio gimimas – man pats mieliausias procesas, įprasminantis visą mano veiklą. Knygų įkvėptą šaliką ar skraistę man megzti yra žymiai lengviau, nei paprastą. Kartais mezginio vizija gimsta vos pamačius knygos viršelį, kartais – tik užvertus paskutinį puslapį. Neretai būsimu šaliku mintyse apvynioju kokio nors herojaus ar net autoriaus kaklą. Pats pirmasis literatūrinis šalikas, kurį numezgiau, buvo įkvėptas John Williams „Stouneris“ – tai bene labiausiai mane ir sukrėtusi, ir sužavėjusi knyga.

Nedrįsau ir atsisakiau imtis tik vieno užsakymo – numegzti šaliką, remiantis Biblijos motyvais.

Mėgavausi kūrybos procesu megzdama šalikus, įkvėptus Ralph Dutli „Paskutinė Sutino kelionė“, Robert Seethaler „Tabakininkas“, Hayden Herrera „Frida“, Shin Kyung-sook „Prašau, pasirūpink mama“ ir kt. Nedrįsau ir atsisakiau imtis tik vieno užsakymo – numegzti šaliką, remiantis Biblijos motyvais.


Ir viską mezgate pati?


Taip, viską darau pati – nuo idėjos, siūlų paieškų, mezgimo iki pakavimo ir šalio įteikimo pirkėjui. Sugaištu įvairiai: kai jau turiu siūlus ir idėją, pats mezgimas užima palyginti nedaug laiko. Vėliau beveik tiek pat sugaištu slėpdama siūlų galiukus, apnerdama kraštus – rankų darbo išties nemažai. Paskui laukia skalbimas, džiovinimas, lyginimas/garinimas. Daug dėmesio skiriu pakavimui, visuomet stengiuosi priderinti šilkinį popierių, pridėti mielą atviruką ar knygos skirtuką.


Kuo dar išskirtiniai Jūsų rankdarbiai?


Aplinkiniai pastebi drąsius, neįprastus spalvų derinius. Galbūt tai galėčiau įvardinti kaip savo gaminių išskirtinumą. Ir, be abejo, liną. Žinau, kad kitos mezgėjos nemėgsta jo dėl siūlo kietumo - mums labiau įprasti austi lininiai gaminiai - bet aš įsimylėjau megztą liną. Tiesa, prireikė poros metų, kol susidraugavau su juo, perpratau jo subtilybes ir kaprizus. Kai žiemos sezonu mezgu daugiau šiltus šalikus, aš taip jo pasiilgstu!

Jūsų asortimente šalikai, movos, skaros. Ar ketinate plėsti asortimentą ir pavyzdžiui numegzti romano įkvėptą megztinį?


Tarp kitko, numegzti megztinį pirkėjai labai dažnai prašo. Tačiau kol kas artimiausiuose mano planuose – lininiai krepšiai/rankinės ir ilgos liemenės. Planuoju pasiūlyti juos įsigyti atskirai arba komplekte su šaliku ar skara. Taip pat galvoje kirba mintis sukurti itin ekstravagantišką, originalią kolekciją drąsiems žmonėms – ryškių spalvų, neįprastų formų, derinant iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus verpalus bei raštus.

Net pats neišvaizdžiausias rūbas virsta išskirtiniu, kai prie jo priderini šalį ar skarelę.

O šalikai ir skaros galbūt todėl, kad pati be galo mėgstu šį aksesuarą ir niekur be jo neinu. Jis taip nuostabiai papildo aprangą! Net pats neišvaizdžiausias rūbas virsta išskirtiniu, kai prie jo priderini šalį ar skarelę.


Jeigu ir jūs ieškote išskirtinio, jūsų charakterį atskleidžiančio, megzto aksesuaro arba unikalios dovanos knygas vertinančiam asmeniui – būtinai užsukite į www.knittedlines.com. O KODASLT komanda kūrėjai linki įkvėpimo, kūrybinės sėkmės ir nekantriai laukia naujienų!

Parengė Vaiva Andrejauskaitė

vaiva@kodaslt.lt