MARCH2: realybe virtusi tobulo sijono vizija

Rubrikos "MOMPRENEUR: aš - versli mama!" herojės Linos Astrauskės istorija

Kai oras ima vėsti, neretai norisi jaukiai susisupti ir sulėtinti tempą. Bet tik ne Linai Astrauskei: keturmečių dvynukų Ievos ir Kipro mama, pasidabinusi savo prekės ženklo MARCH2 sijonu, sukasi kaip vijurkas. Verslo angelų asociacijos narė, Kauno pramonės ir amatų rūmų Jonavos filialo tarybos narė, Jonavos tinklinio asociacijos direktoriaus pavaduotoja (taip, vis dar kalbam apie tą patį žmogų) neslepia, kad viską suspėti nelengva, bet įmanoma, todėl mielai dalijasi savo verslumo paslaptimis.


Trumpai:

Kūrėja: Lina Astrauskė

Vaikai: dvyniai Ieva ir Kipras (4 m.)

Miestas: Jonava

Prekės ženklas: MARCH2

Kas: sijonai iš natūralių ir kokybiškų audinių

Stilius: klasikinis, elegantiškas Dydžiai: 34–44

Kaina: 119–139 Eur

Kur: www.march2.lt

Soc.tinklai: Facebook, Instagram

Nuolaida: 20% iki 10.25 d.

Trys elegantiškos, išsilavinusios, savimi pasitikinčios moterys smagiai šnekučiuojasi prie kavos puodelio apie šeimą, darbą, pomėgius, ateities planus. Nesvarbu, kur jos skubės vėliau – į ofisą, renginį ar pasimatymą, su MARCH2 sijonais jos visada atrodys subtiliai ir žavingai. Tokia šiandien yra Linos kuriamo prekės ženklo vizija ir siekiamybė, kuri lėtai, bet užtikrintai virsta tikrove. Už verslo vairo pirmą kartą stojusi moteris atvira – susivokti, ką nori veikti, nebuvo paprasta. Bet apie viską nuo pradžių.

Dėl gyvenimo lūžio „kalti“ vaikai ir vyras

Atrodo, kad Linai sekasi viskas, prie ko prisiliečia. Bet, pasak prekės ženklo įkūrėjos, darbe tai nebūtinai padeda, net priešingai, gali tapti nemenku verslumo kliuviniu: „Kai sekasi viskas ir visko darai po truputį, natūralu, kad sunku tapti geru vienos srities specialistu. Todėl, nepaisant to, kad baigiau tarptautinio verslo magistro studijas, man vis atrodė, kad nesu versli ir nesugebėsiu užsidirbti pinigų iš savo veiklos“.

Pasidavusi tokioms mintims Lina daug metų dirbo kaip jaunimo reikalų specialistė ES finansuotinuose projektuose, kuriuos įgyvendino savivaldybė. Lemtingieji pokyčiai moters laukė trisdešimtaisiais gyvenimo metais – ji ištekėjo, susilaukė dvynių ir požiūris į karjerą bei save ėmė keistis: „Gimus dvynukams, supratau, kad į ankstesnį darbą negrįšiu, nes toje srityje nebebuvo kur tobulėti, o monotonijos labai nemėgstu. Be to, bent pirmus kelis metus suderinti vaikų auginimą ir reguliarų darbą atrodė be galo sunku – su vietoje nenustygstančiais ir smalsiais keturmečiais visada yra ką veikti!“.

„Būdavo, vidury nakties pabundu su verslo idėja, žadinu vyrą, pasakoju, o ryte jau būnu persigalvojusi. Po kelių tokių naktų vyras patarė mintis užsirašinėti ir netrukdyti jo miego.“

Lina sako nenorėjusi tapti pikta bambančia mama, todėl suprato turinti ieškoti alternatyvų darbui nuo 8 iki 17 val. „Vyrui sekėsi verslas, todėl skatino ir mane imtis savo veiklos, kuri pačiai patiktų. Tik štai bėda – man patinka viskas, kas nenuobodu ir atveria erdvę tobulėti, kurti, bendrauti. Būdavo, vidury nakties pabundu su verslo idėja, žadinu vyrą, pasakoju, o ryte jau būnu persigalvojusi. Po kelių tokių naktų vyras patarė mintis užsirašinėti ir netrukdyti jo miego“, – šypsosi Lina, prisiminusi vieną didžiausių iššūkių – sugalvoti, kokios veiklos nori imtis.

Realybe virtusi tobulo sijono vizija

Galiausiai pusmetį brandinusi idėją ir, kaip pati sako, apgalvojusi bene penkerius metus į priekį, Lina apsisprendė – sijonai. „Vis pagalvodavau apie drabužių kūrimą. Natūralu, pradžioje mintys sukosi apie liniją skirtą vaikams, bet tai būtų reiškę, kad teks imtis masinės gamybos, greitosios mados, o to norėjosi mažiausiai. Pati mėgstu sijonus, bet retai rasdavau atitinkantį mano lūkesčius – dažnai prekės seką madą, o kokybė atsilieka. Todėl mėgstamoje audinių parduotuvėje vis nusipirkdavau audinio, o mano draugė siuvėja-technologė pasiūdavo tai, ko noriu. Galiausiai nusprendžiau: siųsiu sijonus, bet ne tokius, kokių reikalauja masės, o kokie patinka man. Norėjau, kad sijonus būtų smagu gauti, jie būtų gražiai įpakuoti, kokybiški, klasikiniai, tiktų kiekvienam figūros tipui ir nebūtų pačiai gėda dėl savo gaminio“, – esminius akcentus vardija Lina.

Norėjau, kad sijonus būtų smagu gauti, jie būtų gražiai įpakuoti, kokybiški, klasikiniai, tiktų kiekvienam figūros tipui ir nebūtų pačiai gėda dėl savo gaminio.“

Tad kuo išskirtiniai MARCH2 sijonai? Viskas prasideda nuo medžiagos. MARCH2 sijonai siuvami iš audinių su vilna.visų tekstilės pluoštų vilna geriausiai sulaiko šilumą, bet kūnas neprakaituoja. Be to, pamušalams naudojamas ne poliesterinis, o acetatinis audinys – pusiau natūrali medžiaga. Antras svarbus dėmuo – sijonų modeliai. Čia svarbiausia, kad audinys gerai kristų, liemuo tobulai priglustų, o moteris vilkėdama sijoną jaustųsi patogiai ir prisipažįsta, kad siekiant tobulo sijono varianto kartą jo konstrukciją teko koreguoti net 6 kartus! Tad galite neabejoti, kad pirkėjoms pristatomi tik aukščiausius kriterijus atitinkantys sijonai.

Kai visa mados industrija rėkia: „Išryškinkite savo privalumus mūsų drabužiais“, MARCH2 pasirodo visai iš kitos perspektyvos: „Visos moterys yra gražios, papuoškite mūsų drabužius“. Šio prekės ženklo kūrėja Lina sako norėjosi, kad kiekviena moteris rastų sau tinkamą MARCH2 sijono dydį: „Šį klasikinį modelį pasirinkau, nes jis tinkamas visų figūrų moterims. Pati esu nemoteriškos figūros, o apsivilkus šį sijoną vizualiai atsiranda moteriškos linijos. Kitas svarbus aspektas – patogumas, pati dievinu kišenes, todėl tik vienas sijonas iš visų dėl kitokios modelio konstrukcijos neturi kišenių. Elegancija, kokybė ir patogumas kiekvienoje gyvenimiškoje situacijoje buvo mano prioritetai ir, žinoma, kad moteris jaustųsi graži.“

„Šį klasikinį modelį pasirinkau, nes jis tinkamas visų figūrų moterims. Pati esu nemoteriškos figūros, o apsivilkus šį sijoną vizualiai atsiranda moteriškos linijos.“

Turbūt niekas nedrįstų ginčytis, kad grožis yra spinduliuojamas iš vidaus. Todėl nenuostabu, kad pats populiariausias MARCH2 sijonas vadinasi „Švytėjimas“. Švyti ir Lina, duodama nuostabų patarimą visoms verslioms moterims: „Svarbiausia – pasitikėti savimi, būti drąsiomis ir daryti tai, kas patinka, o kai daroma su meile – tada ir rezultatas būna geras“.

Brangiausias turtas - šeima


Paklausta apie didžiausius iššūkius, Lina prisipažįsta, kad labiausiai ją nuvylė lietuviška verslo kultūra ir kitų rinkos dalyvių požiūris: „Nesitikėjau susidurti su tokiu atsainiu požiūriu ir prasta komunikacija. Kur benueidavau, į ką besikreipdavau, dažnas bendraudamas net nepakeldavo galvos nuo kompiuterio, nes nesu didelės kompanijos atstovė“. Laimei, pasitaikė išimčių. Moteris palaipsniui ėmėsi įgyvendinti savo idėją, nors ir tolimesniame kelyje teko „pakovoti“ už paslaugų kokybę.

„Kur benueidavau, į ką besikreipdavau, dažnas bendraudamas net nepakeldavo galvos nuo kompiuterio, nes nesu didelės kompanijos atstovė.“

Kalbėdama apie ateities planus, Lina į viską žvelgia racionaliai, pirmiausia galvodama apie šeimą. „Įkūrusi prekės ženklą neplanavau didelių pardavimų ir nesiekiau stačia galva nerti į verslą, kad laiko liktų ir šeimai. Einu šiuo keliu iš lėto, palengva. Ateityje norėčiau žengti į užsienio rinkas – sukurti el. parduotuvę anglų, gal ir vokiečių kalba, nes esu studijavusi Vokietijoje. Kai vaikai serga dirbti būna sudėtingiau, bet turiu kas padeda ir dėl to esu labai dėkinga, taip pat svarbiausia – teisingai sudėlioti prioritetai, laiko planavimas.

Visada užsirašinėju, ką reikia padaryti ir stengiuosi darbus daryti ne kiekvieną po truputį, o geriau vieną, bet iki galo, tuomet matosi, kai darbų sąrašas mažėja. O įvairiose veiklose dalyvauju, nes man tiesiog patinka bendrauti, jausti pulsą, negaliu užsidaryti kelias dienas prie kompiuterio“.

„Įkūrusi prekės ženklą neplanavau didelių pardavimų ir nesiekiau stačia galva nerti į verslą, kad laiko liktų ir šeimai“.

Be abejo, pagrindinis prioritetas visada liks šeima. Jos svarba užkoduota ir prekės ženklo MARCH2 pavadinime: kovo 2 d. – Linos dvynių gimimo data. „Pavadinimą rinkausi gana ilgai, buvo daug įvairių variantų, kol galiausiai priėjau išvadą, kad norėtųsi, jog man jis su kažkuo asocijuotųsi. O vaikai – brangiausia, ką turiu.“

Parengė Giedrė Petreikienė

giedre@kodaslt.lt