PAITINGSBYASTA – trečia dukra paklydėlė

Rubrikoje "MOMPRENEUR: aš - versli mama!" svečiuojasi ypatinga herojė. Astos Kuzmickienės istorija dar sykį patvirtina - imtis kūrybos niekada ne vėlu!

Augindamos vaikus mamos nepaliaujamai laviruoja tarp daugybės pareigų. Todėl nenuostabu, kad juos užauginus vienoms atsiveria beribio laiko horizontai, o kitoms – tuštuma. Skubėdama ją užpildyti, ilgus metus ekonomikos srityje dirbusi Asta Kuzmickienė į rankas paėmė iki tol mažai naudotą... teptuką. „Suvokimas, kad reikia nueiti ir nusipirkti teptukus, atėjo kaip savaime suprantamas dalykas, kurio aš net negaliu paaiškinti“, – sako Asta, jau trejus metus tapanti įstabius paveikslus ir puoselėjanti PAITINGSBYASTA prekės ženklą.


Trumpai:

Kūrėja: Asta Kuzmickienė

Amžius: 56 m.

Vaikai: Vida (28 m.), Akvilė (25 m.)

Kas: paveikslai

Kur: www.paintingsbyasta.com

Kūrybinės veiklos pradžia: 2017 m.


Tapyba kaip terapija


Asta iki šiol kasdien eina į darbą valstybinėje įstaigoje, bet vakarais sakosi norinti išlieti susikaupusias mintis: „Po darbo vis mąstau kokią priežastį surasti, kad į šalį nustumčiau vieną ar kitą buities darbą, nes labai maga paimti teptuką į rankas. Netgi jeigu nepavyksta to padaryti, išsisukti nuo rutininių darbų, o taip dažniausiai ir nutinka, nesvarbu koks bebūtų paros metas, nors vienas naujas potėpis atsiranda ant drobės. Tai kaip atgaiva po visos darbo dienos ir minčių išlaisvinimas.“

Ateinu ir nugalėsiu


Vis dėlto PAITINGSBYASTA nėra tik hobis. Astos piešiami paveikslai labai dinamiški, ryškūs ir pasakoja tam tikrą istoriją. Jau pats pirmas paveikslas vadinosi „Ateinu, arba, nugalėtoja“. „Sunku pasakyti, kodėl į galvą šovė tokia mintis – moteris-nugalėtoja. Greičiausiai tai buvo inspiruota vidinės savijautos. Įkvėpimas ateina tarsi iš niekur, tiesiog paimu teptuką, įtempiu fantaziją, išjaučiu vidinę būseną ir pirmyn“, – sako Asta, kurios potėpiai nė kiek neprimena mėgėjiškų darbų.

„ Pradėti tapyti, kai peržengi pusės amžiaus slenkstį – iš vienos pusės yra lengva, nes gyvenimiška patirtis, savęs suvokimas padeda išlaisvėti.“

Priešingai, harmoningi, išjausti kūriniai rastų vietą kiekvieno namuose ir nė kiek nenusileistų ilgamečių tapytojų darbams. Jos tapytuose paveiksluose pasakojama apie universaliąsias vertybes, žiūrovus žavi emocinė tapybos kalba, atvirumas, subtilios, kartais mistinės aliuzijos. Juose dažnai išnyksta riba tarp kasdienybės realijų ir fatališkų vaizdinių.

Asta kiekvienam žvelgiančiam į paveikslus linki pasinerti į alegorinį, magišką pasaulį ir jame atrasti dalelę savęs, susikurti unikalią istoriją. Ir kartu prisiminti, jog kiekvienas žingsnis, išgyventa akimirka gali padovanoti kažką nuostabaus.


Trečia dukra


Galbūt todėl Asta tapybą vadina trečia dukra, nes supranta, kad ši, kaip vaikas, pirmiausia turi ne duoti, o gauti. Be to, čia praverčia ir „brandžios motinystės“ požiūris: „Tiek tapyba, tiek vaikai reikalauja meilės, kantrybės, laiko ir pastovaus darbo. Pradėti tapyti, kai peržengi pusės amžiaus slenkstį – iš vienos pusės yra lengva, nes gyvenimiška patirtis, savęs suvokimas padeda išlaisvėti. Bet, iš kitos pusės, baugu ­– gal visa tai tik nieko nevertos sapalionės, tevertos karčių kritikos strėlių. Bet viską nugali noras tapyti ir suvokimas, kad reikia daryti tai, ką noriu pati.“

„Tiek tapyba, tiek vaikai reikalauja meilės, kantrybės, laiko ir pastovaus darbo.“

Trečios dukros, žinoma, nebūtų be pirmųjų dviejų. „Su sese buvome nustebusios, kai mama pradėjo tapyti, kita vertus, kūryba visuomet buvo neatsiejama jos dalis: originalūs kūrybiški sprendimai visuomet lydėjo tiek šeimos tiek profesiniame gyvenime, – sako Astos vyresnėlė Vida. – Matėme, kad paveikslų vis daugėja, o jų technika tobulėja, dar smagiau buvo matyti švytinčias mamos akis.

Tikrai nebandėme atkalbinėti nuo šios veiklos, priešingai, skatinome paveikslus parodyti plačiau. Pradžioje įkalbėti sekėsi sunkiai.“ O įkalbėjus, sekasi puikiai: dabar merginos padeda mamai su socialinių tinklų paskyromis ir organizuojant parodas.


Pradėti niekada ne vėlu


Per trejus metus Asta nuveikė išties daug: nutapė įspūdingų paveikslų, surengė tris autorines parodas, sukūrė savo tinklalapį prekybai internetu. Taip netikėtai radusi savo pašaukimą, ragina nedvejoti ir kitas moteris, nesibaiminant dėl amžiaus, dėl vaikų ar aplinkinių nuomonės:

„Niekada nevėlu pabandyti ir pradėti kažką naujo... nereikia atidėlioti, nes dabartinės šiuolaikinio pasaulio realijos tik dar kartą įrodė gyvenimo akimirkos trapumą.“

„Niekada nevėlu pabandyti ir pradėti kažką naujo, nesvarbu kas tai bebūtų: svajonė išmokti salsos žingsnelius, paimti į rankas molį ir iš jo nulipdyti žmogeliuką, išmokti važinėti riedučiais – viskas yra įmanoma, jeigu yra noras. Ir to nereikia atidėlioti, nes dabartinės šiuolaikinio pasaulio realijos tik dar kartą įrodė gyvenimo akimirkos trapumą.“

KODASLT kviečia pasižvalgyti į įspūdingus autorės darbus „virtualioje parodoje“ – www.paintingsbyasta.com. O pirkdami paveikslą šioje svetainėje net iki spalio 10 d. su kodu KODASLT galite pasinaudoti 15 proc. nuolaida! Paskubėkite – visi darbai vienetiniai.

Parengė Giedrė Petreikienė

giedre@kodaslt.lt