NAUJA RUBRIKA: tvari mada Lietuvoje

Kai girdime žodį „mada“, dažniausiai galvojame apie naujausias sezono tendencijas ir nuo pasiūlos lūžtančias parduotuvių lentynas. Bet mada prasideda ne čia. Ir tikrai čia nesibaigia.


Tvari mada – terminas, vis dažniau skambantis tiek kūrėjų, tiek vartotojų lūpose. Neseniai legendinis žurnalas „Vogue“ tvarumą pavadino „didžiausią spaudimą mados industrijai darančiu veiksniu“. Ne išimtis ir Lietuva. KODASLT pradeda naują rubriką, dedikuotą tvariems lietuviškiems prekių ženklams. Bet pirma nusprendėme pasidomėti, kokią įtaką šis judėjimas daro Lietuvos kūrėjams bei vartotojų įpročiams.

Kalbamės su Vilniaus dailės akademijos Mados ir dizaino katedros lektore Edita Tamošiūniene ir apie tvarų gyvenimo būdą socialiniame tinkle Instagram besidalinančia “Užtenka” autore Ugne Domarke.


Kas ta tvari mada?


Pirma išsiaiškinkime, ką iš tiesų reiškia šis terminas? „Tvari mada – tai „zero waste“ ir ekologijos idėjomis grindžiama mados industrijos praktika, apimanti drabužių dizainą, gamybą, pakavimą bei vartojimą. Jos tikslas– iki minimumo sumažinti neigiamą poveikį gamtai ir socioekonominei aplinkai, – teigia Edita Tamošiūnienė, taip pat kurianti tvarų mados prekės ženklą „Two Linen“ – Priešingai nei greita mada ji neskatina vartojimo ir išmetimo. Tvarios mados koncepciją atitinkantys drabužiai yra ilgalaikiai, pagaminti iš kokybiškų, natūralių ir tvarių medžiagų. Bet ne mažiau svarbus ir pats gamybos procesas – drabužiai gaminami etiškai, dažnai nedidelėse vietinėse įmonėse, neteršiant gamtos, stengiantis įtraukti kuo mažiau gyvulinės kilmės produktų, efektyviai naudojant turimas žaliavas. Tad galima teigti, kad tam tikrais aspektais tvari mada apima ir etiškos bei ekologiškos mados kategorijas“.


Dar toliau žvelgia tinklaraščio “Užtenka” autorė Ugnė Domarkė, kuri prieš porą metų nusprendė atsisakyti greitosios mados rūbų ir produktų, supakuotų į plastiką, o 2019-aisiais ryžosi radikaliam „eksperimentui“ ir visus metus apskritai nepirko naujų drabužių. „Mano nuomone, tvariausi tekstilės gaminiai yra tie, kurie jau yra pagaminti, t. y. dėvėti.

Kalbant ne tik apie madą, bet apie tvarumą apskritai, pats tinkamiausias sprendimas yra mažinti vartojimą. Dažnai dėl marketingo strategijų ar socialinių medijų įtakos jaučiame, kad mums kažko trūksta, bet pažvelgę racionaliau galime matyti, kad visko, ką turime, mums užtenka“.


„Jei klausiate apie naujus gaminius, jie turėtų būti iš natūralios sudėties audinių, gaminamų nemaišant tekstilės rūšių (perdirbti galima tik 100 % vienos rūšies tekstilės gaminius). Kita alternatyva – mados industrijoje naudoti tai, kas jau buvo pagaminta – įvairias gamybinės tekstilės atliekas, perdirbtus plastikinius butelius marškiniams, žvejų tinklus kojinėms ir t. t. Nors tokių drabužių nebeperdirbsi, bet aplinkoje bus mažiau niekam netinkamų atliekų, – tęsia Ugnė, šiemet jau trečią kartą dalyvavusi tarptautinėje parodoje apie tvarią madą ir tekstilę, surengtą Berlyne. – Didėjant tvarios mados pasiūlai, atsiranda vis naujų technologinių sprendimų, pavyzdžiui, kaip alternatyva odos dirbiniams jau yra naudojamos obuolių ir ananasų lupenos! Džiugu, kad sritis sparčiai plečiasi, auga tokių gaminių paklausa bei vartotojų sąmoningumas“.


Tvari mada Lietuvoje


Tai, kad tvarios mados koncepcija vis labiau populiarėja Lietuvoje, liudija gausėjančios tvarių lietuviškų prekės ženklų gretos. Ji taip pat yra įtraukta į VDA dėstomų studijų krypties dalykų sąrašą.

Teiraujamės Editos, ar tvarumo idėjos populiarios tarp studentų ir būsimų mados kūrėjų? „Net labai! Turiu pripažinti, kad būtent studentai mane įkvepia ne tik žinoti, bet ir dirbti bei gyventi laikantis tvarios gyvensenos principų. Didžiuojuosi šiuolaikiniais studentais, nes dauguma labai atsakingai žiūri į vartojimą ir perdirbimą, o mokydamiesi ir vystydami projektus kuria iš jau naudotų žaliavų, dizainai apgalvojami ir konstruojami taip, kad juos būtų galima lengvai išardyti ir vėl sukurti ką nors naujo“, – džiaugėsi su būsimais dizaineriais žiniomis besidalinanti moteris.


O kaip vartotojai? Ar lietuviams pakanka žinių apie tvarius gaminius ir madą? „Gal gyvenu „burbule“, bet man atrodo, kad bent mano aplinkos žmonės vis labiau domisi tvaresnėmis alternatyvomis, propaguoja mažesnį vartojimą, dalinasi savo tvarių mados ženklų atradimais" – naujas tendencijas įžvelgia Ugnė. - Lietuvoje turime nemažai lino tekstilės gamintojų, atsiranda organinės medvilnės ir kitų antrinių žaliavų gamintojų, tad pasirinkimas tikrai pakankamas. Noriu tikėti, kad esame sąmoninga tauta ir neabejotinai turime potencialo tapti viena iš pirmaujančių šalių tvarios gamybos ir vartojimo srityje. Prie to galime prisidėti kiekvienas: ilgiau nešiokime rūbus, kuriuos jau turime, pabandykime juos pagražinti ar atnaujinti, pirkime dėvėtus gaminius, mainykimės! Ir, žinoma, nenustokime domėtis ir stengtis gyventi tvariau!“

„Gyvenimiškas poreikis duoti ir dalintis, – sako Edita, pokalbio pabaigoje paklausta, kas ją pačią paskatino kurti tvarų mados prekės ženklą „Two Linen“, Lietuvos ir užsienio pirkėjams siūlantį gaminius iš lino. – Pirmiausia norėjosi apsivalyti nuo per didelės drabužių gausos. Man drabužio grožis slypi paprastume, rūbas turi būti ne tik stilingas, bet kokybiškas, universalus ir patogus, su kuriuo būtų patogu ilsėtis ir išeiti į gatvę, kuris tiktų ir jai, ir jam. Ir žinoma, ilgai tarnautų. Renkantis audinį ilgai svarstyti neteko. Su linu dirbu jau 5 metus. Jis lengvai ateina iš gamtos, o suirdamas lengvai į ją sugrįžta... Taip tarsi prasideda naujas, niekada nesustojantis gyvenimo ir kūrybos ratas.“

Išsamus pokalbis su drabužių kūrėja ir prekės ženklo „Two Linen“ apžvalga – jau kitame rubrikos „Tvari mada Lietuvoje“ straipsnyje.

Parengė KODASLT autorė, U.Barodicienė

#tvarumas #tvarimada #tvari #mada #atsakingas #vartojimas #tvarus #gyvenimbūdas